Aš pamilau gyvenimą iš naujo,
Ir atgimiau, kaip feniksas iš pelenų.
Akyse sužibo naujos spalvos,
Gamtos simfoniją kitaip girdžiu.
Kitaip kvepėt pradėjo oras,
Ir mintys liejasi galvoj kitaip,
Gyvent užėjo begalinis noras,
Gyvent, tik jau dabar kitaip…
Kasdien, pakilus rytą saulei,
Sau rimtą pažada tariu:
Galbūt ir neišgelbėsiu pasaulio,
Save išgelbėti tikrai galiu.
Galiu savoj širdy įžiebti viltį,
Nors gali būti ir labai sunku,
Bei nepamiršt sau nuolatos priminti,
Nuo šios dienos gyvent kitaip turiu…
© Giedrius Žemaitis | 2024-09-08 (14:00)