Neeilinį pirmadienio rytą,
Atsibudęs iškart pajutau:
Kažkas pakėlė širdies ritmą,
Kažko saulė nušvito ryškiau.
Kažkoks jaudulys mane šaukia,
Lyg pasakyti man nori kažką:
Ar girdi, tavęs šiandien laukia
Fortepijono pirma pamoka.
Nekantriai Vilniaus gatvėn žengiu,
Keli žingsniai ir atversiu duris.
Už sekundės tarsi sapną regiu –
Priešais stovi rafinuotas karys.
Natomis užtaisytas jo ginklas,
Harmoningais akordais, ritmais…
Juk sakiau – neeilinis šis rytas,
Daugiau nieko nebus, kaip kadais.
Štai pirmasis klavišo lietimas,
Nuskambėjo nata Do ir staiga…
Galvoj vyksta didysis sprogimas –
Naujai gimsta dar viena Visata.
© Giedrius Žemaitis | 2025-01-24