Jei ištarčiau tik žodį tau myliu,
Manau butų gal per daug banalu.
Nes tuo vienu trumpu žodeliu,
Neatskleisčiau ką iš tikro jaučiu…
Tavo akys – lyg platus vandenynas,
Jame paklydęs neberasi krantų.
Saldžios lūpos, kaip Itališkas vynas,
Kurio paragavęs, lengvai apsvaigstu.
Plaukų kvapą naktimis aš sapnuoju,
Tarsi žydintį lauką laukinių gėlių.
Švelnią odą priliesti svajoju,
Kai iš miego gilaus prabundu.
Apkabinti, prisiglaust, nepaleisti,
Štai koks noras, kuriuo gyvenu.
Tavo širdį, prašau, man tik leiski,
Užburti plakti tuo meilės ritmu.
© Giedrius Žemaitis | 2024-10-25 (22:53)